Pagal Miškų įstatymą, galioja 4 miškų vertinimo grupės.
Pirmajai priklauso rezervatai. Ūkininkavimo rezervatuose tikslas - palikti miškus natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.
Antrajai grupei priklauso specialiosios paskirties miškai. Tai ekosistemos apsaugos miškai. Šiai grupei priklauso įvairių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose, miškai, taip pat rekreaciniai poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo juose tikslas - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.
Antros grupės miškuose leidžiami sanitariniai ir kraštovaizdį formuojantys kirtimai. Medžiai turi būti kertami ne poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.
Trečiajai grupei priklauso apsauginiai miškai. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos stebėsenos teritorijose, miškai.
Tokiuose miškuose leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 ha) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai.
IV grupei priklauso ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas - laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 8 hektarų.
Privatūs miškai būna II-IV grupės, o I grupei priskiriami tik valstybiniai.
Skirtingose Lietuvos vietose augančiuose miškuose skiriasi miškų rūšinė sudėtis ir jų našumas. Svarbiausias šiuos skirtumus lemiantis faktorius yra dirvožemis.
Mažiausio našumo augavietės aptinkamos pietinėje, pajūrio ir rytinėje Lietuvos dalyse. Čia vyrauja pušynai. Vidurio Lietuvoje dažniausios vidutinio našumo augavietės. Vyrauja mišrūs lapuočių-spygliuočių miškai. Našiausias yra pušų ir eglių mišrių miškų rajonas, užimantis tarp Vidurio ir Pietų Lietuvos gana plačią juostą, besitęsiančią nuo jos vakarinės iki rytinės dalies. Jame augaviečių našumas yra 15–35 proc. didesnis negu analogiškų augaviečių, esančių pajūrio, Rytų arba Pietų Lietuvos rajonuose.
Medynų našumas, t.y. medienos kiekis, išaugęs ploto vienete per laiko vienetą, yra vertinamas medienos prieaugiu per metus. Kasmet Lietuvoje priauga vidutiniškai 8,0 m3/ha medienos. Didžiausi prieaugiai yra 30–50 metų amžiaus medynuose.
Medynų amžiaus struktūra nuolat kinta. Palyginamasis Lietuvos miškų našumas šiuo metu yra 7,4 m3/ha, t.y. beveik 8 proc. mažesnis už faktinį.
lietuvių
rusų
anglų
