UAB "Marsemus" atlieka šiuos miško vertės kėlimo darbus:
• retinimo ir einamuosius kirtimus;
• sanitarinius kirtimus;
• trako kirtimus;
• kerta krūmus;
• rekonstrukcinius kirtimus;
• sodina mišką;
• ugdo jaunuolynus.
Susisiekite su mumis ir mes įvertinsime darbus, parinksime priemones, reikialingus atlikti Jūsų valdoje, kad padidėtų Jūsų miško vertė.
Miško žemės vertė apskaičiuojama vadovaujantis 1999 m. vasario 24 d. Vyriausybės nutarimu, kuriuo įteisinta žemės vertinimo metodika. Nustatant miško vertę, vertinami sklypo augaviečių tipai, medžių vidutinis skersmuo, rūšis bei amžius. Nustatant miško kainą, apskaičiuojama žemės vertė ir augančių medžių tūris. Tada apskaičiuota miško žemės vertė dauginama iš pataisos koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti.
Yra ir pataisos koeficientas teritorijos rekreacinei ir ekologinei vertei nustatyti. Miško žemės vertę apskaičiuoja Valstybinis miškotvarkos institutas.
Tačiau tokia metodika nustatyta miško žemės vertė neatitinka rinkos kainų. Turto vertintojų teigimu, žemės sklypo vertės koeficientui nustatyti reikia informacijos apie miško brandumą, vyraujančių medžių rūšį, medynų skalsumą, medynų bonitetą (miško augimo sąlygas), iškirtimą bei atsodinimą.
Aukščiausiomis vidutinėmis rinkos vertėmis pasižymi ąžuolynai, uosynai, klevynai, maždaug 90 metų senumo medžiai. Jų mediena yra ypač skalsi ir atitinka aukštą boniteto (sąlygų medžiams augti) klasę. Mažiau vertingų medynų (liepynų, drebulynų, baltalksnynų), augančių, dar nebrandžių, žemo skalsumo ir boniteto miškai yra mažiau paklausūs ir jie kainuoja gerokai mažiau.
Oficialiose nuostatose teigiama, jog antros grupės miškas nemažai kainuoja, tačiau jis iš esmės yra bevertis. Iš tikrųjų nustatyti miško kainą gana sunku.
Paprastai miško hektaras kainuoja 1.000 - 40.000 Lt.
Brangiausiai kainuos brandus ąžuolynas - maždaug 40.000 Lt/ha. Tačiau perkantys mišką kirsti žmonės paprastai vertina pirmiausia tai, kiek kartų bus galima tai daryti per dešimt metų.
Miško kaina susideda iš dviejų pagrindinių dalių, tai būtų: miško žemė ir medyno (medienos) vertė.
Nustatinėjant miško kainą dažniausiai skaičiuojama tik medyno vertė arba tik medienos vertė, kurią galima paimti iš miško pagal galiojančias taisykles. Pagrindinis medienos paėmimo iš miško būdas yra plynas miško kirtimas, tačiau jis galimas tik pasiekus konkretų, nustatytą miško sklypo brandos amžių.
Jeigu medynas nėra pasiekęs nustatytos brandos amžiaus galbūt galimi ugdymo kirtimai. Ugdymo kirtimams taip pat taikomi nustatyti tankumo apribojimai.
Kertant miške galimus kirtimus, iškertamas tam tikras medienos tūris, kuris dažniausiai sugaminamas į atitinkamus sortimentus. Šiuos sortimentus ištraukus (išvežus) iš miško ir nuvežus pirkėjui galima gauti atitinkama pinigu sumą, kuri priklauso nuo medžio rūšies, sortimento, jo kokybės ir pirkėjo
Taigi viso iškertamo miško kaina apskaičiuojama sudėjus visus pinigus gautus už sortimentus iš pirkėjo ir atėmus šių sortimentų nuvežimo iki pirkėjo, ištraukimo iš kirtavietės iki kelio, sortimentų gamybos, darbų organizavimo ir dokumentų ruošimo bei tvarkymo kainas. Taip pat reikėtų įvertinti, kad plynai iškirstą mišką privalu atkurti, tai taip pat kainuoja ir šia sumą reikėtų atimti iš bendros plynai kertamo miško kainos jeigu mišką atkūrinės tas kas jį iškirto.
Miško žemės kaina nustatoma pagal miško buvimo vietos ir aplinkos įtaką. Visada prie ežero ar upės esantis sklypas bus vertingesnis negu esantis viduryje didelio miškų masyvo be privažiavimo kelių. Miško žemės kainą lemia labai daug veiksnių ir ji gali įvairuoti labai stipriai. Jeigu miškas perkamas kaip vieta (miško žemė) dažniausiai nekreipiamas dėmesys į medyno vertę, nes ji būna kelis ar net keliolika kartu mažesnė negu vietos (žemės vertė).
Miško kaina labiausiai priklauso nuo brandumo, vyraujančių medžių rūšies, jų tūrio bei konkrečiam žemės sklypui taikomų apribojimų. Tuo tarpu į tai, kur yra miškas, kreipiama mažiau dėmesio.
Ketvirtos miškų grupės brandaus eglyno kaina visoje Lietuvoje bus panaši, nes apvaliosios medienos kaina, kuri ir sudarys didžiausią vertę, panaši visoje šalyje. Vertinant mišką, tinkantį rekreacinei veiklai, kaimo turizmui plėtoti, vertingesni bus miškai, esantys prie vandens telkinių. Miškas kaip potenciali vieta namų valdoms statyti, kai galima pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bus gerokai brangesnis Vilniaus vietovėse bei šalia kitų didžiųjų Lietuvos miestų.
Miškas brangsta didėjant žemės ar kito turto vertei bei brangstant kasdienio vartojimo prekėms ir kylant darbo užmokesčiui.
Miško kainos yra dvi. Jei jis perkamas kirsti, kaina priklauso nuo tame miške iškertamos medienos vertės. Pavyzdžiui, 1 ha brandaus pušyno su leidimu iškirsti gali kainuoti 16.000-20.000 Lt, o nesubrendusio miško pirkėjui ir 2.000 Lt/ha bus brangu. Tuo tarpu jei nebrandus miškas bus šalia ežero, atokioje vietovėje, už 1 ha teks mokėti 8.000 Lt, nors jo savininkas ir negaus statybos leidimų. Jį nupirkęs žmogus galės su palapine poilsiauti prie ežero.
Privatūs miškai gali būti laisvai perkami ir parduodami. Tiek pardavėjui, tiek pirkėjui iškyla klausimas, kokia yra miško kaina? Galutinė kaina nustatoma susitariant sandorio dalyviams. Sutartinę kainą lemia daug veiksnių: medienos sortimentų kainos, medienos ruošos išlaidos, paskolų procentai, ribojimai teisės aktuose, sandorio dalyvių ekonominis išprusimas, sąžiningumas ir pan. Kiekvienu atveju galima atlikti ekonominę analizę, padedančią susiorientuoti miško kainodaroje.
Tinkamiausia privačių miškų vertinimui būtų medienos nenukirsto miško rinkos kaina. Tačiau jokios šių kainų statistikos Lietuvoje nėra. Yra Aplinkos ministro patvirtintos (1998 m.) nenukirsto valstybinio miško kainos, kurios, keičiantis apvalios medienos pardavimo rinkos kainoms, periodiškai indeksuojamos. 2012 m. rugpjūčio 13 d. indeksuotos ir įsigaliojusios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. kainos pateiktos 1 lentelėje.
1 lentelė. Nenukirsto valstybinio miško kainos, Lt/m³(2012-08-03)
Šios kainos yra sumažintos. Nenukirsto miško kaina yra gaunama iš apvalios medienos kainos atėmus medienos ruošos ir pardavimo išlaidas. 2010 m. vidutinės rangovų kainos miškų urėdijose buvo 41,3 Lt/m³, vidutinės medienos pardavimo išlaidos – 3,5 Lt/m³. 2012 m. liepos mėnesį stambūs pjautinieji rąstai vidutiniškai kainavo apie 209 Lt/m³. Iš šios kainos atėmę medienos ruošos ir pardavimo išlaidas (45 Lt/m³), gauname pušies stambios medienos nenukirsto miško kainą – 164 Lt/m³ arba beveik 40 proc. didesnę nei patvirtinta (118 Lt/m³). Beržinės malkos liepos mėnesį miškų urėdijose buvo parduotos vidutiniškai po 102 Lt už m³. Jų nenukirsto miško kaina turėtų būti 57 Lt/m³, o patvirtinta 14 Lt/m³. Panaši situacija yra ir su kitais sortimentais.
Privačių miškų vertinimui šiuo metu tinkamiausios yra apvalios medienos rinkos kainos. Jos kas mėnesį yra skelbiamos internete. Čia galima sužinoti įvairios kokybės medienos rinkos kainas ir sekti jų dinamiką. Lietuvoje yra apvalios medienos kainų didėjimo tendencija (1 pav.).
1 pav. Apvaliosios medienos pardavimo vidutinė kaina miškų urėdijose
Nuo 1995 m. iki 2011 m. apvalios medienos vidutinės kainos padidėjo 1,8 karto. Miško savininkui naudingiausia yra parduoti medieną ar mišką, kai medienos kaina yra didžiausia. Jos sumažėjimo periodais galima ir palaukti. Miškuose priaugs medienos ir dar padidės kainos.
Kitas svarbus miškų ekonominio vertinimo veiksnys yra medienos ruošos išlaidos. Jų rinkos kaina formuojasi rangovams ruošiant medieną valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Rangovų paslaugų vidutinės kainos miškų urėdijose 2011 m. buvo 41,3 Lt/m³. Detalesniems skaičiavimams medienos ruošos išlaidas reikėtų diferencijuoti pagal jas lemiančius veiksnius: technologijos, vidutinis stiebo tūris, medžių rūšis, kirtimo būdas, darbo sąlygos, ištraukimo atstumas. Medienos ar miško pardavimo pajamoms įtakos turi ir mokesčiai. Gyventojams taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas su 8000 Lt neapmokestinama suma.
Galimi įvairūs miško pirkimo ir pardavimo variantai: kertami medžiai, miško sklypas, miško valda.
Pavyzdys
Iškirtus brandaus pušyno hektarą arba išmatavus kertamus medžius nustatyta, kad paruošta arba galima paruošti 271 m³ likvidinės medienos. Tai atitinka privačių ir rezervuotų privatizavimui IV grupės miškų vidutinį brandų pušyną (VMA, 2012-01-01). Medienos sortimentai įvertinti 2012 m. pirmo pusmečio (sausio–liepos mėn.) apvalios medienos vidutinėmis kainomis (2 lentelė).
2 lentelė. Brandaus pušyno įvertinimas pagal medienos sortimentus
Iš paruoštos medienos vidutinės kainos (188 Lt/m³) atėmus medienos ruošos ir pardavimo išlaidas (45 Lt/m³) gaunama iškirstų medžių vidutinė nenukirsto miško kaina – 143 Lt/m³. Medyno tūrio nenukirsto miško kaina – 38753 Lt/ha.
Tarptautiniame apskaitos standarte IAS-41 (Žemės ūkis) nurodoma, kad biologinis turtas turėtų būti vertinamas teisinga verte (fair value). Jei egzistuoja biologinio turto aktyvi rinka, tai šios rinkos turto kaina parodo jos teisingą (tikrąją) vertę. Kai su rinkomis susiję kainos neegzistuoja, skaičiuojama laukiamų turto naudojimo grynųjų piniginių srautų dabartinė vertė, diskontuojant pagal dabartinių rinkų sąlygotas diskonto normas.
Lietuvoje miško pirkimo bei pardavimo sandorių kainos fiksuojamos Valstybės registro įmonėje. Tačiau perkant bei parduodant mišką deklaruojamos kainos, siekiant išvengti mokesčių, gali būti sumažintos. Vidutinė miško kaina 2005–2010 m. buvo 3,6–8,3 tūkst. Lt/ha. Neseniai prasidėję valstybinių miškų aukcionai dėl ilgo atsiskaitymo už nupirktą mišką laikotarpio (15 metų) padidino miškų rinkos kainas. Tad, diskontuotų grynųjų pinigų srautų skaičiavimas yra bene vienintelis būdas bandyti nustatyti teisingą miško vertę. Miško vertinimo šiuo metodu bendra schema yra tokia:
Medyno su žeme vertė gali būti apskaičiuojama pagal supaprastintą formulę (neatsižvelgiant į medynų ugdymą bei sanitarinius kirtimus ir atkuriant tos pačios medžių rūšies medynus):
čia: Mž – medyno su žeme vertė
AT – pajamų, gautų iškirtus T amžiaus brandų medyną, vertė nenukirsto miško kainomis;
T – kirtimo apyvarta (metais);
C – miško atkūrimo išlaidos;
V – metinės administracinės ir valdymo išlaidos;
p – metinė palūkanų norma;
t – vertinamo medyno amžius.
Jei vertinamas brandus medynas su žeme, tai nustatoma jo tūrio vertė pagal kertamų medžių vertinimo metodiką. Jei vertinamas nebrandus medynas, tai prognozuojama jo tūrio vertė kirtimo amžiuje. 4-oje lentelėje įvertinti privačių ir rezervuotų privatizavimui miškų brandžių medynų vidutiniai tūriai nenukirsto miško kainomis. Pagal brandžių medynų tūrio įvertinimą AT (4 lentelė), miško atkūrimo išlaidas C (Riepšas, Laurinavičius, 2009) medynų kirtimo amžius T: P, U – 100 m.; E – 70; B, J – 60; D – 40; Bt – 30 metų, administracines valdymo išlaidas V – 29,2 Lt/ha (miškų urėdijų 2011 metų vidurkis) ir palūkanų normą p=3 proc. 5 lentelėje įvertinti pagrindinių medžių rūšių brandūs medynai su žeme, o 6 lentelėje – įvairaus amžiaus pušynai su žeme.
4 lentelė. Brandžių medynų tūrio įvertinimas nenukirsto miško kainomis
* IV gr. brandūs medynai privačiuose ir rezervuotuose privatizavimui miškuose (VMA, 2012-01-01).
** pagal „Lietuvos brandžių valstybinės reikšmės miškų brandžių medynų sortimentinė struktūra, 2008” ir 2012 m. I pusmečio kainą.
*** įskaitant mokesčius (15 proc.) ir miško atkūrimo išlaidas.
5 lentelė. Brandžių medynų su žeme įvertinimas, Lt/ha
6 lentelė. Įvairaus amžiaus pušynų su žeme vertinimas, Lt/ha
Populiariausių medžių rūšių (P, E, B, J) brandžių medynų vidutinės nenukirsto miško kainos yra beveik vienodos (140–150 Lt/m³). Jos apskaičiuotos vidutiniams privačių miškų brandiems medynams ir pagal valstybinių miškų 2012 m. pirmo pusmečio apvalios medienos kainas. Konkretiems medynams bei keičiantis apvalios medienos rinkos kainoms šios nukirsto miško kainos gali būti didesnės ar mažesnės. Svarbu konsultuoti privačių miškų savininkus taip, kad jie parduodami medieną kirtimui, žinotų kertamą tūrį, jo sortimentinę struktūrą, apvalios medienos sortimentų bei medienos ruošos kainas. Būtinas kertamo tūrio nustatymas matuojant medžius ar paruoštą medieną.
Parduodant brandų medyną su žeme, jo kaina gali būti mažesnė nei parduodant tik medieną, nes mišką atkurti jau teks pirkėjui. Miško savininkui vertėtų skirti iš gautos už parduotą medieną sumos reikalingas lėšas miško atkūrimui ir taip išsaugoti miško nuosavybę. Miško turėjimas, netgi nesitikint artimiausiu metu iš jo ekonominės naudos, jau yra vertybė.
Vertinant medynus su žeme pagal pateiktą formulę, daroma prielaida, kad iškirtus brandų medyną, bus atkuriama ta pati medžių rūšis. Jei, pavyzdžiui, iškirtus brandų baltalksnyną ar drebulyną būtų privaloma atkurti eglyną, šio miško vertė pasikeistų.
Be to, vertinant įvairaus amžiaus medynus, čia neatsižvelgta į tarpinį miško naudojimą. Jeigu viduramžiame ar pribręstančiame medyne galimi retinimai ar einamieji bei sanitariniai kirtimai, tokio miško vertę reikėtų didinti, atsižvelgiant į galimas papildomas pajamas.
Informacija – iš Lietuvos miško savininkų asociacijos svetainės.
lietuvių
rusų
anglų
