Lietuvos miškuose auga liepos, skroblai, klevai, guobos, gluosniai, tuopos, blindės, maumedžiai, kalninės, bankso pušys, kitų spygliuočių medynai. Šių medžių rūšių medynai užima apie 30 tūkst. ha plotą. Kai kurie iš jų svarbūs ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir ūkiniu požiūriu. Maumedynai, pavyzdžiui, Lietuvoje yra našiausi.
Pastaruoju metu sparčiau plintant savaiminiams miškams pastebimas minkštųjų lapuočių medynų plotų santykinis didėjimas.
Pušynai auga 684 tūkst. ha plote. Tai didžiausią plotą užimantys ir netolygiausiai Lietuvos teritorijoje pasiskirstę medynai, susitelkę Pietų ir Pietryčių Lietuvoje. Didžiausią ploto dalį (41,2 proc.) pušynai Lietuvos miškuose užėmė šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai pušimis buvo apželdinti didžiuliai nederlingų žemių plotai. Aštuntąjį dešimtmetį labai padaugėjo kanopinių žvėrių, dėl to pušų jaunuolynų plotai gerokai sumažėjo. Jų plotai užleido vietą eglėms, beržams.
Pušys medynuose auga kartu su eglėmis, beržais. Eglių ir beržų dalis didėja, didėjant pušynų amžiui. Nemaža dalis pušų yra eglynuose (7 proc.), kituose medynuose, todėl pušies medžių tūrio dalis (35,4 proc.) Lietuvoje yra didesnė už pušynų ploto (34,1 proc.) dalį. Vidutinis pušynų tūris 266 m3/ha. Vidutinis pušynų amžius 61 metai. Mažoka jaunuolynų, todėl po 70 metų pušynų stigs.
Pušynų augimas Lietuvoje charakterizuojamas vidutiniu našumo indeksu (našumo indeksas nustatomas pagal vidutinį aukštį arba skersmenį brandos amžiuje) pagal aukštį H100 = 28 m, skersmenį D100 = 36 cm, tūrio prieaugiu – 7,3 m3/ha. Augavietėse su našumo indeksu H100 < 20 m puynai pasiekia 3,4 m3/ha našumą, su indeksu H100 = 20–25 m – 5,0 m3/ha, su H100 = 25–30 m – 7,0 m3/ha ir su H100 > 30 m – 9,7 m3/ha našumą. Pušynai labiausiai paplitę trečiosios (39 proc.) ir ketvirtosios (34 proc.) našumo grupės augavietėse.
Eglynai auga 353 tūkst. ha plote. Jų plotai smarkiai didėjo iki devintojo dešimtmečio pradžios, kai buvo veisiami ir pušynų augavietėse. 1992–1996 m. dėl vėjovartų, sausrų ir žievėgraužio-tipografo pakenkimų penktadalis eglynų žuvo arba išretėjo ir transformavosi į kitų rūšių medynus. Eglynai labiausiai paplitę Žemaitijoje, Vidurio Lietuvoje. Jie labiausiai kenčia nuo audrų ir vėjų, pasikartojančių kas 20–30 metų. Stabiliausius, atsparius medynus eglynai sudaro kartu su pušimis.
Eglynai auga kartu su beržais, pušimis, drebulėmis. Didžiausia eglių dalis yra 20–40 metų medynuose, paskui nuolat didėja pušies, beržo dalis. Daug eglės medžių (9–14 proc.) sutinkama pušynuose, beržynuose, drebulynuose, juodalksnynuose, ąžuolynuose. Dėl šios priežasties eglės medžių tūrio dalis (20,6 proc.) yra gerokai didesnė už ploto dalį (17,6 proc.).
Eglynų vidutinis tūris 217 m3/ha. Vidutinis eglynų amžius 49 metai. Eglynų plotai yra tolygiausiai pasiskirstę pagal amžių, palyginti vienodai yra jaunuolynų, vidutinio amžiaus ir brandžių medynų.
Eglynų augimas Lietuvoje charakterizuojamas augavietės našumo indeksu pagal aukštį H100 = 30 m, skersmenį D100 = 37 cm, tūrio prieaugiu 7,7 m3/ha. Geriausiai eglynams augti tinka priesmėlio dirvožemiai su 0,6 m ir giliau esančiu priemolio podirviu. Sunkiose molio dirvose eglynai, ypač vyresnio amžiaus, yra neatsparūs vėjams. Augavietėse su našumo indeksu H100 < 25 m eglynų našumas yra 4,5 m3/ha, su naumo indeksu H100 = 25–30 m – 6,5 m3/ha ir su H100 > 30 m – 9,4 m3/ha. Pirmosios našumo grupės augavietėse eglynų randama 17 proc., antrosios – 44 proc., trečiosios – 39 procentai.
Beržynai auga 399 tūkst. ha plote. Jų plotai nuolat didėja, gana stabiliai užimdami penktadalį visų Lietuvos medynų ploto. Pastaraisiais metais beržynų plotai plinta nedirbamose žemėse, apleistose tarp miškų esančiose pievose, ganyklose, nustelbdami neprižiūrimus eglių ar pušų želdinius. Beržynai gana tolygiai pasiskirstę visoje šalyje, dažniausiai sutinkami Vidurio Lietuvoje, mažiausiai pietinėje jos dalyje.
Beržynai auga kartu su eglėmis, pušimis, drebulėmis, kitais minkštaisiais lapuočiais. Beržų dalis laikui bėgant nuolat mažėja, didėjant eglių, juodalksnių daliai. Nemažai beržų (5–13 proc.) yra kitų rūšių medynuose. Tačiau dėl mažo beržų našumo jų tūrio dalis (17,2 proc.) yra gerokai mažesnė už ploto dalį (19,9 proc.). Beržynų medžių vidutinis tūris 201 m3/ha. Vidutinis Lietuvos beržynų amžius 45 metai.
Beržynų augimas charakterizuojamas vidutiniu našumo indeksu pagal aukštį H70 = 26 m, skersmenį D70 = 28 cm, tūrio prieaugiu 6,8 m3/ha. Augavietėse su našumo indeksu H70 < 25 m beržynai pasiekia vidutinį 5,0 m3/ha našumą, su H70 = 25–30 m – 7,1 m3/ha ir su H70 > 30 m – 9,9 m3/ha našumą. Pirmosios našumo grupės beržynų augavietės užima 39 proc., antrosios – 42 proc. ir trečiosios – 19 proc. ploto.
Drebulynai užima 125 tūkst. ha plotą. Jų plotai praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo sumažėję dvigubai, nors drebulių tūrio kituose medynuose buvo randama tiek pat, kiek ir drebulynuose. Žuvus eglėms, dalis eglynų transformavosi į drebulynus. Drebulynų plotai didėja ir prastai ugdomų jaunuolynų sąskaita, savaime želia likimo valiai paliktose kirtavietėse.
Drebulynai labiausiai išplitę Vidurio Lietuvoje, pačiose turtingiausiose augavietėse. Auga kartu su eglėmis, beržais. Rūšinė drebulynų dalis laikui bėgant mažai kinta. Po nedidelį kiekį drebulių auga visų medžių rūšių medynuose, išskyrus pušynus, juodalksnynus, baltalksnynus. Drebulės medžių tūrio dalis (6,8 proc.) gana artima užimamai ploto daliai (6,3 proc.). Drebulynų vidutinis medžių tūris 274 m3/ha. Vidutinis drebulynų amžius 44 metai. Amžiaus struktūra ypač nenormali: brandūs drebulynai sudaro 61 proc., o jaunuolynai tik 17 procentų.
Drebulynų augimas charakterizuojamas našumo indeksu pagal aukštį H60 = 29 m, skersmenį D60 = 35 cm. Augavietėse su našumo indeksu H60 < 25 m drebulynai pasiekia 6,3 m3/ha, nuo 25,1 iki 30 m – 8,8 m3/ha ir H60 > 30 m – 10,4 m3/ha vidutinį našumą. Pirmosios našumo grupės augavietės sudaro 18 proc., antrosios – 48 proc. ir trečiosios – 34 proc. visų drebulynų ploto.
Juodalksnynai auga 178 tūkst. ha plote. Pastaraisiais metais juodalksnynai ypač plinta apleistose, užmirkusiose pievose, ganyklose. Išplitę gana tolygiai visoje Lietuvoje.
Auga kartu su beržais, eglėmis. Juodalksnių taip pat yra beržynuose, baltalksnynuose, uosynuose, tačiau juodalksnio medžių tūrio dalis (7,8 proc.) yra mažesnė už jų užimamo ploto dalį (8,9 proc.). Juodalksnynų vidutinis medžių tūris 213 m3/ha. Vidutinis juodalksnynų amžius 42 metai, pasiskirstymas amžiaus klasėmis gana tolygus, mažokai yra I amžiaus klasės jaunuolynų.
Juodalksnynai dažniausiai sutinkami užmirkusiose ir pelkinėse augavietėse, taip pat laikinai perteklingose drėgme augavietėse. Jų augimas charakterizuojamas vidutiniu našumo indeksu pagal aukštį H70 = 24 m, skersmenį D70 = 27 cm, tūrio prieaugiu 7,9 m3/ha. Augavietėse su našumo indeksu H70 < 20 m juodalksnynų našumas 4,8 m3/ha, nuo 20,1 iki 25 m – 6,9 m3/ha, su H70 > 25 m – 9,8 m3/ha. Pirmosios našumo grupės juodalksnynų augavietės užima 22 proc., antrosios – 46 proc., trečiosios – 32 proc. viso ploto.
Baltalksnynai užima 138 tūkst. ha plotą. Jų dalis Lietuvos miškuose gana stabili. Paplitę visoje Lietuvoje, išskyrus pietinę jos dalį.
Baltalksnynai sudaro grynus medynus, bet dažnai auga kartu su beržais, juodalksniais. Baltalksnių dalis laikui bėgant mažėja. Kituose medynuose baltalksnių nedaug, dažniausiai jaunuolynuose. Baltalksnio dalis (4,8 proc.) yra gerokai mažesnė už jų užimamą ploto dalį (6,9 proc.). Baltalksnynų vidutinis medžių tūris 157 m3/ha. Vidutinis baltalksnynų amžius 30 metų. Daugiau kaip pusė baltalksnynų yra brandūs, pirmosios amžiaus klasės tik 5 proc., antrosios – 20 procentų.
Baltalksnynų augimas charakterizuojamas vidutiniu augavietės našumo indeksu pagal aukštį H40 = 18 m, skersmenį D40 = 17 cm, tūrio prieaugiu 8,0 m3/ha. Augavietėse su našumo indeksu H40 £ 20 m pasiekia vidutinį 7,0 m3/ha, su H40 > 20 m – 10,8 m3/ha našumą. Pirmosios našumo grupės baltalksnynai užima 80 proc., antrosios – 20 proc. jų ploto.
Ąžuolynai auga 49 tūkst. ha plote. Jų plotai gana stabilūs. Daugiau paplitę Vidurio Lietuvoje, beveik neauga Pietryčių Lietuvoje. Ąžuolynai, ypač vyresnio amžiaus, yra gerokai išretėję, ir, lyginant su kitais medynais, mišrūs. Auga kartu su eglėmis, beržais. Ąžuolo dalis medynuose yra gana stabili. Ąžuolo medžių tūrio dalis (2,9 proc.) yra kiek didesnė už ploto dalį (2,4 proc.). Ąžuolynų vidutinis tūris 226 m3/ha. Vidutinis ąžuolynų amžius 80 metų, amžiaus struktūra yra gana tolygi.
Ąžuolynų augimas charakterizuojamas vidutiniu augavietės našumo indeksu pagal aukštį H100 = 27 m, skersmenį D100 = 51 cm, tūrio prieaugiu 5,9 m3/ha. Augavietėse su našumo indeksu H100 = 25 m ąžuolynai pasiekia vidutinį 4,6 m3/ha našumą, per 25 m – 6,3 m3/ha. Pirmosios našumo grupės ąžuolynai užima 37 proc., antrosios – 63 proc. jų ploto.
Uosynai auga 49 tūkst. ha plote. Labiausiai išplitę Vidurio Lietuvos centrinėje ir šiaurinėje dalyse. Uosynų ploto dalis nuo šeštojo dešimtmečio padidėjo du su puse karto. Pastaraisiais metais ypač pablogėjo uosynų būklė, didesnioji jų dalis yra pažeista.
Uosiai dažniausiai auga su eglėmis, beržais, ąžuolais. Jų būna juodalksnynuose, drebulynuose. Uosių medžių tūris (2,4 roc.) yra lygus uosynų užimamam plotui. Vidutinis uosynų medžių tūris 190 m3/ha. Vidutinis uosynų amžius 53 metai. Amžiaus struktūra labai netolygi, ypač mažai brandžių ir pribręstančių uosynų. Per 80 metų amžiaus uosynai sudaro tik 10 procentų.
Uosynų augimas charakterizuojamas vidutiniu augavietės našumo indeksu pagal aukštį H100 = 30 m, skersmenį D100 = 37 cm, tūrio prieaugiu 6 m3/ha.
lietuvių
rusų
anglų
