Miško kirtimas

Teikiame miško kirtimo paslaugas. Profesionali mūsų įmonės pjūklininkų komanda padės Jums iškirsti ar išvalyti Jūsų mišką. Darbai atliekami kokybiškai ir greitai, kadangi dirbantys darbuotojai turi ilgametę patirtį.

Svarbiausias dėmesys mūsų įmonėje tenka miško kirtimo technikai. Ji turi būti kuo lengvesnė ir nežaloti dirvos paviršiaus. ten, kur neapsieinama be sunkiasvorės technikos, svarbiu veiksniu tampa padangų skaičius, jų slėgis, plotis, taip pat apsauginia vikšrai. Beje, tokie specialūs vikšrai leidžia ratinėms miškavežėms dirbti šlapiose ir smėlėtose vietose bei įkalnėse.

Miškų kirtimas daugeliui kelia neigiamas asociacijas. Dažnai manoma, kad tiems, kas kerta miškus, rūpi ne tausoti ir saugoti medžius, o tik pasipelnyti ir gauti naudos. Svarbu žinoti ir tai, kad medžių kirtimas yra griežtai reglamentuotas. Teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą kirsti mišką.

Leidimus išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų (miestų) agentūros. Nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:

• jaunuolynų ugdymo kirtimus,
• rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos,
• kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).

Leidimai kirsti mišką neprivalomi ir vykdant šiuos kirtimus:

• rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertamos tik vėjalaužos,
• baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius,
• neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės
• medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo (miško kirtimai savo reikmėms).

Tačiau pastaraisiais atvejais reikia prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo kirtimo įteikti rašytinį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką arba išsiųsti jį registruotu laišku regionų aplinkos apsaugos departamentams, kurių kontroliuojamose teritorijose yra numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba įteikimo negavę neigiamo regiono aplinkos apsaugos departamento atsakymo, gali vykdyti savo miško valdoje pranešime nurodytus kirtimus.

Miško kirtimų klasifikacija

1. Pagrindiniai miško kirtimai
2. Ugdomieji miško kirtimai
3. Sanitariniai miško kirtimai
4. Specialieji miško kirtimai

Pagrindiniai miško kirtimai

Pagrindiniai miško kirtimai – tai brandžių, bręstančių (retų, besiribojančių ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimai. Šie kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti.

Šie kirtimai dar skirstomi į:

• atrankinius,
• atvejinius ir
• plynuosius kirtimus.

Pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus kai kuriuos atvejus, turi būti vykdomi pagal miškotvarkos projektus.

Miškotvarkos projektai

Miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Miškotvarkos projektai mažesnėms nei 10 hektarų privačių miškų valdoms galioja dvidešimt
metų, o privačių miškų valdoms, kurių plotas 10 hektarų ir didesnis, – dešimt metų. Šiam laikotarpiui ir projektuojamos ūkinės priemonės, pateikiamos rekomendacijos dėl miško tvarkymo, duomenys apie visas medžių rūšis, medynų amžių, plotą, tūrį, galimus kirtimus, miškų želdymą, priežiūrą ir kt.

Svarbu žinoti
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“ galima gauti paramą už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą identifikuotose kertinėse miško buveinėse ir už neplynųjų pagrindinių miško kirtimų vykdymą vietoj galimų plynųjų miško kirtimų.

Atrankiniai kirtimai - subrendęs medynas nukertamas ne visas iš karto, o tik praretinamas taip, kad patektų daugiau šviesos ir susidarytų kuo geresnės sąlygos savaime želti naujiems medžiams, iš kurių išaugs naujas miškas. Praėjus 5-10 metų, šis, jau praretintas medynas vėl kertamas. Atrankinį kirtimą dar kitaip galima vadinti laisvuoju kirtimu, nes medelyno amžius nėra griežtai apibrėžtas. Iškirtimo plotas neturėtų viršyti maždaug dvidešimt penkių procentų esamos teritorijos. 

Plynieji kirtimai yra labiausiai paplitęs kirtimų būdas Lietuvoje. Taip kertamas gali būti tik užaugintas ir subrendęs medynas. Vėliau, tame pačiame plote sodinami miško medeliai ir auginama nauja miško karta. Plynose pagrindinių miško kirtimų vietose turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių.

Ugdomieji miško kirtimai

Ugdomieji miško kirtimai – tai miško kirtimai nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšių sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną.

Ugdomųjų miško kirtimų pagrindiniai tikslai:

• formuoti tikslinę medynų rūšių sudėtį, reguliuoti  jų struktūrą ir tankį;
• didinti medynų produktyvumą;
• gerinti medienos sortimentinę struktūrą ir prekingumą;
• didinti medynų atsparumą vėjavartoms, vėjalaužoms, sniegalaužoms, sniegavartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams;
• naudoti medieną, kuri medyne supūtų jam natūraliai retėjant;
• stiprinti miškų estetines, rekreacines ir kitas naudingas funkcijas;
• sudaryti optimalias sąlygas saugomoms ekosistemoms ir objektams išlikti, palaikyti esamą arba atkurti miškų biologinę įvairovę IIA grupės miškuose.

Pagal medyno amžių ir ūkinius tikslus ugdomieji miško kirtimai skirstomi į  jaunuolynų ugdymo, retinimo ir einamuosius kirtimus.

Svarbu žinoti

• Miško savininkai privalo vykdyti būtinus jaunuolynų ugdymo kirtimus. Šie kirtimai yra būtini, kai stelbiami tikslinių rūšių medžiai. Minkštųjų lapuočių medynuose jaunuolynų ugdymo kirtimai vykdomi nuo šeštųjų jų augimo metų, o spygliuočių ir kietųjų lapuočių – nuo aštuntųjų.

• Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ galima gauti paramą jaunuolynų ugdymo kirtimams.

Sanitariniai miško kirtimai

Sanitariniai miško kirtimai – tai miško kirtimai, kai, siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo, kertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija.

Sanitariniai kirtimai yra labai naudingi ir efektyvus, ypač siekiant tinkamai suformuoti medelyną ir išlaikyti jo gerą būklę. Galima sakyti, jog tokie veiksmai lemia, kokį mišką turėsite ateityje. Sanitariniai kirtimai atliekami neatsižvelgiant į miško amžių, kai medžius yra užpuolusi kokia nors liga, parazitai. Geriausias būdas išsaugoti dar likusius sveikus medžius - nukirsti pažeistus. Deja, kadangi sanitariniai kirtimai neteikia didelės finansinės naudos, daugelis miškų savininkų jų ir neatlieka.

Svarbu žinoti
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ galima gauti paramą stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistiems miškams atkurti.

Specialieji miško kirtimai

Šiems kirtimams priskiriami kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, rekonstrukciniai miško kirtimai (medynų ar krūmynų pertvarkymas), miško lydimo kirtimai, biologinės įvairovės palaikymo ir kiti miško kirtimai (savo reikmėms (3 m3 iš ha), ribinių linijų, geležinkelių ir kelių trasų ar kitų apsaugos zonų valymo, gamtinių vertybių išsaugojimui skirti ir avarinio būtinumo miško kirtimai, miško genetinių draustinių ir sėklinių medynų atkūrimo, jų formavimo ir sėkloms rinkti skirtų medžių, ir kiti kirtimai).

Detali miško kirtimų tvarka yra nustatyta Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010,Nr. 14-676).

Šaltinis: Aplinkos ministerija