LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATŲ
2008 m. balandžio 14 d. Nr. D1 199
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96 1872; 2001, Nr. 35 1161; 2007, Nr. 77 3044) 15 straipsniu:
1. T v i r t i n u Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39 1280);
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. D1 572 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 3 51);
2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. D1 317 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 80 2911);
2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. D1 508 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 120 4572);
2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. D1 603 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 118 4851).
APLINKOS MINISTRAS
ARTŪRAS PAULAUSKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1 199
1. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) nustato miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinių ir žėlinių priežiūros, apsaugos ir miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimus.
2. Šių Nuostatų reikalavimai privalomi valstybinių miškų valdytojams ir naudotojams. Privačių miškų savininkams privalomi 4, 5, 6, 7, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 23, 24, 25, 33, 37, 38, 39 ir 40 šių Nuostatų punktai, kiti punktai – rekomenduotini.
3. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:
medynų ir krūmynų pertvarkymas – medynų ir krūmynų kirtimas ir želdinimas siekiant vertingesnių norimos paskirties ir rūšinės sudėties miško želdinių arba žėlinių;
miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo;
miško kenkėjai – organizmai (mikroorganizmai, bestuburiai arba stuburiniai gyvūnai), kenkiantys miško medžiams, mažinantys jų prieaugį, bloginantys jų kokybę ir darantys nuostolius;
miško veisimas – miško želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo;
miško želdiniai – žmogaus pasodinti arba įveisti sėjant sėklas miško medžiai ir krūmai (ne mažesniame kaip 0,1 ha plote) atkuriant arba įveisiant mišką (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką). Mišriu miško atkūrimo ir įveisimo būdu atkurtas arba įveistas miškas priskiriamas želdiniams, kai želdinti medeliai arba krūmai sudaro 50 proc. ir daugiau šiuose Nuostatuose nustatyto jų skaičiaus;
miško želdinimas – miško atkūrimas arba įveisimas sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis;
miško želdinių ir žėlinių atsodinimas – pakartotinis sodmenų sodinimas arba sėklų sėjimas žuvusių arba negyvybingų miško želdinių arba žėlinių vietoje;
miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones;
miško žėlimo skatinimas – palankių sąlygų miško žėlimui sudarymas, taikant specialias ūkines priemones;
miško žėliniai – savaime sužėlę miško medžiai ir krūmai ne mažesniame kaip 0,1 ha plote, atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemėms, kuriose miškas prieš tai neaugo (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką). Miško žėliniams priskiriamas miškas, kai savaime išaugę medeliai sudaro daugiau kaip 50 proc. šiuose Nuostatuose nustatyto medelių skaičiaus;
plantaciniai želdiniai – specialios paskirties (auginami prekinei medienai, energetinei žaliavai ir kt.) vienos medžių ar krūmų rūšies želdiniai;
tikslinės medžių rūšys – medžių rūšys, kuriomis turi būti atkuriamas ar įveisiamas miškas;
želdavietė – sklypas miškui želdinti;
želvietė – sklypas miškui želti.
4. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir saugoti juos nuo gaisrų, miško kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių.
5. Rezervatiniai (I gr.) miškai atkuriami jiems natūraliai atželiant, ekosistemų apsaugos (II A gr.), rekreaciniai
(II B gr.), apsauginiai (III gr.) ir ūkiniai (IV gr.) – natūraliai atželiant ar želdinant.
6. Saugomose teritorijose, esančiose bet kurios funkcinės paskirties miškuose, miškas atkuriamas ar įveisiamas vadovaujantis šių Nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, reikalavimais.
7. Vidutinės ir ilgos rotacijos (beržų, alksnių, drebulių, eglių ir kt. medžių rūšių) plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė ilgesnė kaip penkeri metai, priskiriami miško želdiniams. Trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai (karklų, gluosnių ir kt.), kurių auginimo trukmė penkeri ir mažiau metų, miško želdiniams nepriskiriami ir gali būti auginami tik žemės ūkiui naudotose žemėse.
8. Paruošiant želdavietę ar želvietę miškui želdinti ar želti, nustatomas jos plotas ir, atsižvelgiant į jos sąlygas, nuleidžiamas paviršinis vanduo, pašalinami nepageidaujami medžiai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos, taikomos priemonės miško kenkėjų ir grybinių ligų židiniams surasti, naikinti ir jų daromai žalai mažinti, biologinei įvairovei gausinti (įrengiami vandens telkiniai – girdyklos miško gyvūnams, sodinamos nektaringų ir ornitochorinių augalų grupės ir kt.).
9. Įveisiant mišką, želdavietės ar želvietės ribos kampuose turi būti pažymėtos stulpeliais.
10. Dirva miško želdiniams ruošiama ištisai (ariant, frezuojant, kultivuojant ir kt.) arba iš dalies (išariant vagas, padarant aikšteles, kauburėlius ir kt.), atsižvelgiant į želdavietės sąlygas. Dirva gali būti neruošiama užmirkusiose, pelkinėse nenusausintose augavietėse, 35° ir statesniuose šlaituose. Suplūktose žemės ūkiui naudotose dirvose dirva ruošiama apie 40 cm gyliu.
11. Miško želdinių rūšinė sudėtis parenkama, atsižvelgiant į augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį. Atkuriant mišką, vyraujančios medžių rūšys (rūšinėje sudėtyje jų turi būti daugiau kaip 50 proc.) želdiniuose ir žėliniuose turi atitikti šių Nuostatų 1–3 priedų reikalavimus. Baltalksnynai ir skroblynai visuose privačiuose ir ekosistemų apsaugos (II A gr.) ir apsauginiuose (III gr.) valstybiniuose miškuose gali būti paliekami atželti.
12. Ūkiniuose (IV gr.) miškuose, išskyrus juose esančias saugomas teritorijas, kirtavietės paliekamos atželti tomis pačiomis tikslinėmis medžių rūšimis tik tais atvejais, kai prieš tai augę ir šalia augantys tų pačių medžių rūšių medynai yra ne žemesnės kaip antros selekcinės grupės (jeigu selekcinė grupė nenustatyta – ne žemesnio kaip antro boniteto, pušies medynai Dzūkų ir Sūduvos aukštumos kilmės rajone (LT/P6) – ne žemesnio kaip trečio boniteto), išskyrus Nae, Ua, Ub, Uc, Pa, Pb, Pc, Pd ir nusausintas Pa ir Pb augavietes, kuriose medynų selekcinė grupė neribojama.
13. Projektuojant ir sodinant želdinius, jų tankis ekosistemų apsaugos (II A gr.), apsauginiuose (III gr.) ir ūkiniuose (IV gr.) miškuose turi atitikti šių Nuostatų 4 priedo reikalavimus. Projektuojant ar nustatant želdinių tankį ir rūšinę sudėtį, turi būti atsižvelgiama į augančių tikslinių medžių rūšių gyvybingų savaiminukų kiekį ir jų išsidėstymą. Pušies, eglės ir ąžuolo želdiniuose į rūšinę sudėtį ir tankį įskaitomi tik ne mažesnėmis kaip 0,03 ha grupėmis augantys beržo ir drebulės savaiminukai.
14. Projektuojant žėlinius, jų tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį žėlinių sudėtyje, turi būti ne mažesnis kaip: pušies Pa augavietėje – 1 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 0,5 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), pušies ir beržo Pb augavietėje – 3 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 2 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), visose eglės ir liepos augavietėse – 4 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 3 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), visose ąžuolo augavietėse – 5 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), likusiose pušies, beržo ir visose juodalksnio, baltalksnio augavietėse – 6 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), visose uosio, klevo, drebulės ir guobinių augavietėse – 6 tūkst. vnt./ha (iki 1 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 1 m aukščio). Jeigu žėlinių pradinis tankis mažesnis nei nurodytasis, jie želvietėje auga netolygiai ir nėra galimybės jiems atsirasti, reikia papildomai želdinti.
15. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 (Žin., 2003, Nr. 108 4841; 2007, Nr. 128 5240), reikalavimus.
16. Miško sodmenų iškasimo, laikymo, pervežimo sąlygos ir jų kokybė turi atitikti Miško sodmenų kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 (Žin., 2003, Nr. 71 3292).
17. Mišką draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais eglės, ąžuolo sėjinukais ir visų medžių rūšių savaiminukais.
18. Ūkiniuose miškuose, rečiau – kitos paskirties miškuose, gali būti pertvarkomi:
18.1. krūmynai;
18.2. kalninės pušies medynai;
18.3. minkštųjų lapuočių iki dvidešimt metų (baltalksnynų – iki dešimties metų) jaunuolynai, augantys augavietėse, kuriose galima auginti vertingesnius medynus;
18.4. netinkamose augavietėse augantys spygliuočių ir kietųjų lapuočių iki trisdešimties metų jaunuolynai;
18.5. 0,4 ir mažesnio skalsumo ar blogos sanitarinės būklės visų medžių rūšių jaunuolynai ir pusamžiai medynai, kuriuose žėlimą skatinančiomis priemonėmis ar ugdymo kirtimais negalima išauginti vertingo funkcinės paskirties miško.
19. Taikomi šie pertvarkymo būdai:
19.1. ištisinis – sklype pašalinami visi medžiai ir krūmai ir ištisai želdinama;
19.2. koridoriais – pertvarkomi 1,6–6 m aukščio jaunuolynai, kuriuose iškertami 3–14 m pločio koridoriai ir juose želdinama, tarp jų paliekant iki 2 m pločio neiškirstas medžių juostas;
19.3. grupėmis – nevienodo skalsumo jaunuolynuose, kuriuose tikslinės medžių rūšys auga netolygiai, iškertamos mažesnio kaip 0,4 skalsumo ar nepageidaujamų medžių rūšių grupės ir vietoj jų sodinami želdiniai;
19.4. želdinimas po laja – želdinama 0,7 ir mažesnio skalsumo ąžuolynuose, uosynuose, pušynuose, beržynuose, juodalksnynuose ir drebulynuose, siekiant pagerinti miško ekosistemų tvarumą, medynų produktyvumą ir apsaugines funkcijas. Prieš sodinimą iškertami nepageidaujamų medžių rūšių, blogos kokybės medžiai ir krūmai ir sodinamos unksminės medžių rūšys (eglė, liepa, klevas ir kt.), krūmai.
20. Miško želdiniai ir žėliniai iki susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai (minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų) turi būti prižiūrimi ir saugomi. Miško želdinių ir žėlinių priežiūra apima šiuos darbus: medelių pasodinimo vietų, šalčio iškilnotų medelių ir jų apnuogintų šaknų užpylimą žemėmis, užneštų žemėmis medelių atkasimą, stelbiančios žolinės augalijos, stelbiančių medelių ir krūmų pašalinimą, paviršinio vandens nuleidimą, žuvusių tikslinių medžių rūšių medelių atsodinimą. Miško želdinių ir žėlinių apsauga apima šiuos darbus: želdinių ir žėlinių apsaugą nuo vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų, priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimą.
21. Miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami, kai tikslinių medžių rūšių gyvybingų medelių tankis želdiniuose pirmaisiais jų augimo metais yra mažesnis kaip 85 proc., trečiaisiais – mažesnis kaip 80 proc. projektuoto tankio. Želdiniai ir žėliniai taip pat atsodinami, kai jie sklype auga netolygiai arba dalyje sklypo (0,3 ha ir didesniame plote) yra ištisai žuvę.
22. Valstybinėje žemėje miškas atkuriamas, įveisiamas, medynai ir krūmynai pertvarkomi pagal šių Nuostatų
5 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kurį tvirtina: valstybės įmonės miškų urėdijos valdomiems miškams – miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei, kitų valdytojų ar naudotojų miškams – jų įgalioti asmenys. Sklypui, kuriame numatomas miško žėlimas, Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas ne vėliau kaip per dvejus metus po miško iškirtimo, sklypui, kuriame numatomas miško želdinimas, – iki dirvos ruošimo pradžios, kertant mišką atvejiniais kirtimais, – po paskutinio kirtimo atvejo. Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas raštu, įvedamas į kompiuterinę duomenų bazę ir saugomas, kol bus nukirstas pagal jį įveistas arba atkurtas medynas, duomenys apie įvykdytus darbus jame įrašomi ne vėliau kaip per mėnesį nuo jų atlikimo. Atžėlę ir apželdinti sklypai pažymimi miškotvarkos taksacinėje ir kartografinėje medžiagoje.
23. Privačioje žemėje miškas atkuriamas pagal privataus miško vidinės miškotvarkos projektą; kai miškas kertamas be vidinės miškotvarkos projekto, Miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal 6 priedą sudaro biržės rėžėjas; miškas įveisiamas ar pertvarkomi medynai ir krūmynai pagal šių Nuostatų 6 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kurį tvirtina miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei.
24. Taikant mišrų miško atkūrimo arba įveisimo būdą, kai miškas želia ir želdinamas 0,3 ha ir didesnėmis grupėmis, Miško želdinimo ir žėlimo projekte ir jo brėžinyje turi būti pažymėtas numatomas želdinti ir atželiantis plotas. Sklypo brėžinyje taip pat turi būti pažymėtos didesnės kaip 0,3 ha neželdintinos aikštės ir kiti intarpai, nurodant jų plotą. Miško želdinimo ir žėlimo projekte taip pat turi būti pažymėta, kad želdinai plantaciniai, bandomieji ir pan.
25. Įveisiant mišką medžiai nuo gretimo žemės ūkio paskirties žemės savininko sklypo ribos turi būti projektuojami ir sodinami ne arčiau kaip 15 m atstumu, krūmai – ne arčiau kaip 6 m atstumu. Šio atstumo galima nesilaikyti, kai miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinką, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis.
26. Miško želdinimo darbų kokybės vertinimą atlieka ir vertinimo apimtis nustato valstybinių miškų valdytojai, naudotojai ir valstybinių miškų kontrolę atliekančios institucijos. Miško želdinimo darbų vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo miško želdinimo darbų įvykdymo, vadovaujantis šių Nuostatų 7 ir 8 priedais.
27. Miško želdinimo darbų kokybė vertinama pagal šiuos rodiklius: miško sodmenų kokybę, jų pasodinimo kokybę, želdinių tankį ir želdinių apsaugos kokybę. Bendra miško želdinių kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą.
28. Miško želdinių ir želdinių apskaita atliekama rudenį, želdinių – pirmaisiais jų augimo metais, žėlinių, augančių kirtavietėje, – trečiaisiais metais po miško iškirtimo, žėlinių, augančių sklypuose, kuriose miškas neaugo, – trečiaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo. Valstybiniuose miškuose apskaitą privalo atlikti visi jų valdytojai ir naudotojai, privačiuose miškuose – jei ją būtina atlikti pagal kitų teisės aktų reikalvimus arba pačiam savininkui pageidaujant.
29. Apskaitos metu pagal šių Nuostatų 7 priedą nustatomas želdinių prigijimas – gyvybingų pasodintų medelių ir krūmų skaičiaus ir bendrojo sodinimo (sėjimo) vietų skaičiaus 1 ha ir visame sklype santykis, išreikštas procentais, ir bendras tikslinių medžių rūšių gyvybingų medelių skaičius viename hektare.
30. Miško želdinių, kuriuose taikytas mišrus miško atkūrimo ar įveisimo būdas (želdinimas ir žėlimas), apskaita atliekama vadovaujantis želdinių apskaitos metodu pirmaisiais jų augimo metais, apskaitos aikštelėse apskaitant gyvybingus pasodintus medelius ir tikslinių medžių rūšių savaiminukus.
31. Miško žėlinių, kuriuose taikytas mišrus atkūrimo ar įveisimo būdas (žėlimas ir želdinimas), apskaita atliekama vadovaujantis žėlinių apskaitos metodu trečiaisiais metais po miško iškirtimo, o sklypuose, kuriose miškas neaugo, – trečiaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo, tose pačiose apskaitos aikštelėse apskaitant gyvybingus savaiminukus ir pasodintus medelius.
32. Sėjimo būdu įveistų želdinių apskaita atliekama kaip žėlinių.
33. Atlikus miško želdinių ar žėlinių apskaitą, nustatoma, ar reikia papildomai želdinti, ar taikyti žėlimą skatinančias priemones. Jeigu nustatoma, kad želdiniai ar žėliniai pagal šių Nuostatų 9 priedą žuvę, miškas turi būti atkuriamas iš naujo.
34. Miško atkūrimo, įveisimo, miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą atlieka valstybiniai miškų pareigūnai rudenį, vadovaudamiesi šių Nuostatų 7 ir 9 priedais. Vertinimų periodiškumą nustato valstybinių miškų valdytojai, naudotojai ir valstybinių miškų kontrolę atliekančios institucijos. Valstybinių miškų valdytojai ir naudotojai turi įvertinti visų šešerių metų (minkštųjų lapuočių) ir aštuonerių metų (kietųjų lapuočių ir spygliuočių) želdinių ir žėlinių kokybę.
35. Miško želdinių ir žėlinių kokybė vertinama pagal 3 rodiklius:
35.1. projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių tankį 1 ha;
35.2. projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį;
35.3. nepageidaujamų medžių ir krūmų, stelbiančių projektuotas medžių rūšis, vidutinį aukštį (nustatomas tik III ir IV grupės miškuose). Geros kokybės želdiniuose ir žėliniuose nepageidaujamos medžių ir krūmų rūšys neturi stelbti projektuotų medžių rūšių, patenkinamuose – vidutinis nepageidaujamų medžių ir krūmų aukštis neturi būti 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį.
36. Želdinių ir žėlinių kokybė nustatoma šių Nuostatų 35 punkte nurodytus rodiklius lyginant su faktiniais. Bendra želdinių ar žėlinių kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą.
37. Kai vertinimo metu nustatoma, kad želdiniai ar žėliniai neauga 0,3 ha ir didesniame plote ir jis Miško želdinimo ir žėlimo projekte ar privataus miško vidinės miškotvarkos projekte nepažymėtas kaip neželdintinas, šiame plote miškas laikomas neatkurtu arba neįveistu.
38. Miškas laikomas atkurtu, kai želdiniuose ar žėliniuose gyvybingų tikslinių medžių rūšių pagal šių Nuostatų 11 punktą ir 1–3 priedus tankis atitinka šių Nuostatų 9 priede nustatytus reikalavimus.
39. Kai privataus miško kirtavietėje penktaisiais metais po medyno iškirtimo tikslinių medžių rūšių gyvybingų medelių tankis viename hektare, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį želdinių ar žėlinių sudėtyje, yra mažesnis ar lygus: pušies Pa augavietėje – 0,3 tūkst. vnt./ha, pušies Pb augavietėje – 0,8 tūkst. vnt./ha, kitose pušies augavietėse – 1,5 tūkst. vnt./ha, eglės visose augavietėse – 0,8 tūkst. vnt./ha, ąžuolo, buko, guobinių visose augavietėse – 0,7 tūkst. vnt./ha, uosio, klevo visose augavietėse – 1,2 tūkst. vnt./ha, liepos, juodalksnio, beržo, baltalksnio visose augavietėse – 1,0 tūkst. vnt./ha, drebulės, maumedžio visose augavietėse – 0,6 tūkst. vnt./ha, miškas laikomas neatkurtu ir jo atkūrimą organizuoja Aplinkos ministerija.
40. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
lietuvių
rusų
anglų
