Lietuvoje kirtimai yra griežtai reglamentuoti. Dabar Lietuvoje miškingumas siekia 31 proc., mokslininkai rekomenduoja 33 proc., taigi esame netoli optimalaus žemės, vandens ir miško santykio. Lietuvoje, palyginus su kaimyninėmis valstybėmis, miškas kertamas mažiausiai. Lietuvoje augančiuose miškuose yra 385 mln. kubiniai metrai medienos, kurie kasmet priaugina 12 mln. kubinių metrų naujos medienos, o iškertama 6,5 mln. (pusė metinio prieaugio) valstybiniuose ir privačiuose miškuose kartu sudėjus. Išvada - kasmet 5,5 mln. kubinių metrų pasensta. Vienintelis trūkumas, kad rinkoje paklausesni vertingesni brandaus amžiaus pušynai, eglynai, užmirštant drebulynus, baltalksnynus, kuriems kirsti šiuo metu ekonominės sąlygos yra nepalankios.
Siekiant patenkinti subalansuotas ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes, reikalinga ne tik išsaugoti esamus miško išteklius, bet ir užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą jų naudojimą kirtimų pagalba. Tuo tikslu turi būti išsaugoti ir formuojami ūkiškai vertingi, produktyvūs ir atsparūs medynai.
Tai dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, kirtimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Toks projektas yra sudaromas kiekvienai miškų urėdijai ar privačiam miško savininkui dešimties metų laikotarpiui, atsižvelgiant į esamą situaciją konkrečiuose miškuose, pagrindinius ūkininkavimo tikslus, vadovaujantis Miškų įstatymu ir kitais teisės aktais.
Bendrieji ūkininkavimo miškuose tikslai, kurių siekiama vykdant ūkinę veiklą pagal miškotvarkos projektą, yra šie:
• racionalaus, tolygaus ir nepertraukiamo miško išteklių naudojimo užtikrinimas bei miškų produktyvumo didinimas;
• maksimalus visų miško funkcijų suderinimas: medienos ir kitų miško produktų naudojimo, ekosistemų apsaugos, rekreacijos ir kitų miško funkcijų;
• miško atkūrimo, sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos, o taip pat kitų miškų ūkio priemonių savalaikis vykdymas.
Miškotvarkos projekte suprojektuoti kirtimai, miško atkūrimas, miško apsauga, medžioklės ūkis, miškų melioracija, šalutinis ir rekreacinis miško naudojimas. Ūkinės priemonės projektuotos vadovaujantis darnaus miškų ūkio principais, siekiant maksimaliai suderinti ekologines, ekonomines ir socialines miškų funkcijas.
Pagrindiniai kirtimai projektuojami tik III ir IV miškų grupių medynuose. II miškų grupėje vykdomi pagrindiniai-atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose bei stipriai pažeistuose, išretėjusiuose, blogos sanitarinės būklės medynuose. III ir IV miškų grupėse, projektuojant pagrindinių kirtimų apimtis, priimta viena iš apskaičiuotų kirtimų apimčių, labiausiai užtikrinanti tolygų miško naudojimą, maksimalų medienos panaudojimą per kirtimo apyvartą, kuo stabilesnę pagrindinių kirtimų apimtį 20-30 metų laikotarpiui, medynų amžiaus struktūros pagerinimą bei miško apsauginių ir socialinių funkcijų išsaugojimą.
Rengiant biržių išdėstymo natūroje projektą, vadovaujamasi Pagrindinių ir ugdymo kirtimų taisyklėmis bei atsižvelgiama į saugomų paukščių inventorizacijos metu nustatytas lizdavietes bei perimvietes. Ugdymo kirtimais, priklausomai nuo miškų grupės, siekiami skirtingi tikslai: IIA miškų grupėje ugdymo kirtimais gerinamos tos medynų savybės, kurios užtikrina ekosistemų apsaugą; IIB grupės miškuose (rekreaciniuose) ugdymo kirtimais gerinamos rekreacinės miško savybės; III grupės miškuose pagrindinis ugdymo kirtimų tikslas – didinti miškų apsaugines savybes; IV miškų grupėje ugdymo kirtimais siekiama suformuoti maksimaliai produktyvius medynus bei laiku sunaudoti natūraliai atkrintančią medieną.
Ugdymo kirtimai yra viena iš svarbiausių miško ūkio priemonių ūkiškai vertingiems, produktyviems ir atspariems medynams išauginti. Jų esmė yra ta, kad periodiškai nustatytais laiko tarpais nebrandžiame miške iškertama dalis medžių ar krūmų, kuriuos palikti ūkiniu ar biologiniu požiūriu yra netikslinga.
Ugdymo kirtimų pradžia priklauso nuo jaunuolyno rūšinės sudėties ir rūšių tarpusavio santykių, esamo tankumo, miško tipo bei ūkinių tikslų. Mišriuose, didelio pradinio tankumo ir derlingose augavietėse augančiuose jaunuolynuose ugdymo kirtimai pradedami anksčiau negu grynuose, mažesnio tankumo ir augančiuose nederlingose augavietėse.
Ugdymo kirtimai vykdomi pušynuose, ąžuolynuose ir uosynuose iki 70 metų, eglynuose – 60, beržynuose, juodalksnynuose – 50, drebulynuose – 30 ir baltalksnynuose – 20 metų amžiaus. IIB miškų grupės miškuose kraštovaizdžio formavimo kirtimus galima vykdyti iki pagrindinių miško kirtimų. IIA miškų grupės miškuose ugdymo kirtimai vykdomi tada, jei jie numatyti jų tvarkymo planuose.
Pagrindinis ugdymo kirtimų kokybės kriterijus (ugdymo kirtimų normatyvas) yra paliekamas po kirtimo medžių skaičius, priklausantis nuo vidutinio gerai išsivysčiusių medžių aukščio, ir po kirtimų paliekamo medyno skalsumas.
Priklausomai nuo medyno amžiaus ir ūkinių tikslų ugdymo kirtimai skirstomi į: šviesinimus ir valymus, retinimus, einamuosius kirtimus ir specialius ugdymo kirtimus (kraštovaizdžio formavimo, ugdymo kirtimus pamiškėse ir kt.).
Pagrindiniai skirtingų ugdymo rūšių tikslai yra:
šviesinimų ir valymų – mišriuose medynuose formuoti jų rūšinę sudėtį, siekti, kad joje būtų kiek galima daugiau pagrindinių rūšių medžių, šalinant juos stelbiančius nepagrindinių rūšių medžius bei krūmus ir sudarant pagrindinių rūšių medžiams optimalias augimo sąlygas. Grynuose medynuose – sumažinti medynų tankumą, siekiant panaikinti ar susilpninti vidurūšinę konkurenciją, didinti medynų atsparumą nepalankiems aplinkos faktoriams;
retinimų – reguliuoti medžių tarpusavio santykius, geriausiems medžiams užtikrinti optimalias ar artimas joms augimo sąlygas, tęsti struktūros, o pavėluoto ugdymo atvejais – ir sudėties formavimą, ugdyti stiebų ir lajų formą, gerinti išauginamos medienos kokybę. Maksimalaus geriausių medžių tūrio prieaugio skatinimas yra vienas iš svarbiausių retinimo uždavinių. Sudėtiniuose šio amžiaus medynuose daug dėmesio skiriama antram ardui ir pomiškiui puoselėti;
einamųjų kirtimų – skatinti geriausių medžių ir viso medyno tūrio prieaugį, siekiant sukaupti kuo daugiau ir geresnės kokybės medienos brandos amžiuje, sutrumpinti techniškai brandžios medienos išauginimo laiką bei paruošti medynus pagrindiniam kirtimui (ugdyti antrąjį ardą, puoselėti pomiškį, šalinti traką, kad būtų pagerintos sąlygos miškui savaime atželti).
Privačių miškų savininkai privalo vykdyti šviesinimo-valymo kirtimus. Retinimo ir einamųjų kirtimų vykdymas privačių miškų savininkams nėra privalomas.
Pagrindinių kirtimų (plynų, atvejinių ir atrankinių kirtimų) taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymais, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Taisyklės privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams ir naudotojams.
Vykdant pagrindinius kirtimus, turi būti sudarytos sąlygos racionaliam, pastoviam ir daugiatiksliam miško išteklių naudojimui, miško aplinkosauginių ir rekreacinių funkcijų užtikrinimui bei biologinės įvairovės išsaugojimui ir gausinimui, našių ir atsparių tikslinių medynų atkūrimui nustatytu laiku. Kartu siekiama sudaryti palankias sąlygas miškų ūkio gamybai tobulinti, miškų struktūrai, sklypų formai ir dydžiui bei medynų išdėstymui miško masyve optimizuoti.
III ir IV grupių miškuose pagrindiniai kirtimai vykdomi kertant brandžius, taip pat blogos būklės, pažeistus pusamžius ir bręstančius medynus. Plotas, kuriame vykdomi pagrindiniai kirtimai, vadinamas birže.
Plyni kirtimai. Plynais kirtimais medynas iškertamas iš karto, paliekant tikslinį gyvybingą pomiškį, jaunuolynų grupes, polajinius želdinius, sėklinius bei aplinkosauginiu požiūriu vertingus medžius, jų grupes. Plynai paprastai kertami medynai, kuriuose nėra perspektyvaus antro ardo, polajinių želdinių ar pakankamo kiekio tikslinių medžių rūšių pomiškio bei palankių sąlygų jam atsirasti kertant neplynai. Maksimalus iškertamos plynų kirtimų biržės (sklypo) plotas IV grupės miškuose – 8 ha, III grupės miškuose – 5 ha.
Atvejiniai kirtimai. Atvejiniais kirtimais medynas iškertamas 2–3 (4) atvejais per 10–20 (išskyrus ilgalaikius atvejinius kirtimus) metų. Atvejiniai kirtimai vykdomi sklypuose ar jų grupėse. Pagrindiniai atvejinių kirtimų tikslai – naujo tikslinio medyno suformavimas atžėlimu ir medyno išauginimo laiko sutrumpinimas bei racionalesnis medienos panaudojimas, kai medyną sudaro nevienodo brandumo medžiai. Atvejiniai kirtimai taip pat gali būti vykdomi siekiant sudaryti sąlygas vertingų medžių rūšių pomiškiui atsirasti bei nepageidautinų rūšių, ypač drebulės ir baltalksnio, atžaloms sunaikinti;
Atrankiniai kirtimai. Laisvieji atrankiniai kirtimai dažniausiai vykdomi įvairiaamžiuose medynuose, kurių sudėtis ir atžėlimo eiga atitinka ūkio poreikius, taip pat siekiant suformuoti įvairiaamžę medyno struktūrą. Jie plačiau taikytini II ir III grupės miškuose, vykdant pagrindinius kirtimus, kur būtina užtikrinti miško atžėlimą ir išsaugoti miško aplinką. Šiais kirtimais paprastai kertami sklypai ar jų grupės. Kirtimai kartojami kas 7 – 15 metų. Vienu atveju rekomenduojama iškirsti ne daugiau kaip 20–30 % medyno tūrio. Pirmiausia kertami brandūs, taip pat neperspektyvūs, nepageidautinų rūšių medžiai.
Atskiruose mažo ploto (iki 10 ha) miškeliuose pirmenybė teikiama atvejiniams ir atrankiniams kirtimams. Kertant plynai, rekomenduojamos mažesnio pločio ir ploto biržės. Pavieniuose iki 5 hektarų laukų apsauginiuose miškuose, nutolusiuose daugiau kaip 400 metrų nuo artimiausio miško, ne mažesnio kaip 10 ha, plyni pagrindiniai kirtimai draudžiami. Ši nuostata netaikoma gryniesiems pušynams, drebulynams, juodalksnynams ir baltalksnynams. Šiuose medynuose plyni pagrindiniai kirtimai leidžiami ne didesnėmis kaip 2 hektarų biržėmis, taikant pušynams 15 metų, kitų rūšių medynams – 10 metų šliejimo periodą. Pavienis iki 2 hektarų miškas gali būti plynai nukirstas per 2 kartus, o didesnio ploto – ne mažiau kaip per 3 kartus.
Kirtaviečių valymo būdai ir terminai nurodomi leidime kirsti mišką. Kirtimo atliekos, siekiant jas panaudoti kurui ar kitoms reikmėms, išvežamos iš kirtavietės važiuojant valksmomis. Kirtimo atliekas rekomenduojama susmulkinti ir paskleisti kirtavietėje. Jeigu kirtimo atliekų nenumatoma panaudoti, plyno kirtimo biržės valomos šiais būdais:
• taikant sortimentinę kirtimo technologiją ir medienai ištraukti naudojant medvežes bei savikroves priekabas, šakos kirtimo metu klojamos valksmose. Išvežus sortimentus, iš tarpvalksmių iškertamas trakas, sulaužytas ir neperspektyvus pomiškis, kuris kartu su likusiomis šalia valksmos šakomis sumetamas ant jos;
• kertant šlapiose augavietėse ir medieną traukiant stiebais, šakos kirtimo metu taip pat sumetamos valksmose ir suspaudžiamos traktoriais;
• naudojant kitas technologijas, kur šakas sumesti į valksmas netikslinga, jos sumetamos į krūvas ir sudeginamos gaisrams nepavojingu laiku arba paliekamos supūti.
Dargi, būtina žinoti, kad Lietuvoje draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.
Parengta pagal pagrindinių miško kirtimų ir ugdymo kirtimų taisykles.
lietuvių
rusų
anglų
