Malkų kainos

Malkų kainos 3m rąstais Užsakymai priimami tel.: 8603 44444

* - kainos nurodytos su atvežimu, kai užsakytų malkų kiekis yra ne mažesnis kaip 30 kubų (erdmetrių). Malkos rąstais, visoje Lietuvoje. Užsakymai priimami tel.: 8603 44444

Malkų rūšys

• Malkos – medžio gabalai (paprastai pliauskos, nors gali būti ir kapoti žabai, smulkios lentų atraižos ir pan.), skirti naudoti kaip laužo, krosnies ar panašaus įtaiso kuras šilumai (rečiau – šviesai) gauti. Smulkūs deginimui skirti medienos gabaliukai (skiedros, pjuvenos) paprastai malkomis nelaikomi. Malkos yra kietojo biokuro rūšis.

•    žabai – plonos šakos ir ploni medelių kamienai, sukapoti į tinkamo ilgio gabalus
•    atraižos – lentų pjovimo lentpjūvėse atliekos, sukapotos ar supjaustytos į tinkamo ilgio gabalus

Malkų kaitrumo grupės

I kaitrumo grupė: beržo, uosio, ąžuolo, klevo, skroblo, guobos malkos.
II kaitrumo grupė: pušies, juodalksnio, blindės malkos.
III kaitrumo grupė: eglės, drebulės, liepos, tuopos, gluosnio, baltalksnio, ievos malkos.

Malkų kaitrumas, kaloringumas, svoris

Atrodytų bene svarbiausia iš malkų savybių yra kaitrumas. Taip daugelis iš mūsų vadiname malkų kaloringumą. Tai fizikinis dydis, nurodantis kokį energijos (šilumos) kiekį išskirs tam tikras sudegintų malkų kiekis. Bet, paieškoję įvairiuose žinynuose nesunkiai rasime informacijos apie tai, kad visų sausų malkų kaloringumas yra beveik vienodas – 4510 kcal/kg. Tačiau nevienodas malkų lyginamasis svoris, todėl daugiau informacijos gausim, jei suskaičiuosim kiek išsiskiria šilumos sudeginus ne kilogramą, o 1 kubinį metrą (m3) malkų, arba kitaip - kietmetrį (ktm) medienos. Tai ypač svarbu žinant, kad malkos parduodamos ir perkamos tūriniais vienetais, o ne kilogramais ir tonomis.

Kietųjų lapuočių malkos

Ąžuolas, uosis, guoba, vinkšna, klevas, skroblas

Tai pačios kaitriausios malkos. Šios malkos ypač tinka centriniams, didesnio galingumo užkraunamiems katilams, tačiau jomis nerekomenduojama kūrenti molinių ir koklinių krosnių, nes dėl per aukštos degimo temperatūros gali sutrūkinėti kokliai ar pati krosnis. Kūrenant šiomis malkomis nereikia dažnai užkrauti pakuros.

Šios malkos sunkiai skyla (išskyrus uosį), ilgai džiūsta, sunkios net ir išdžiūvę. Jos dega net ir žalios, tačiau patariama kūrenti tik sausas malkas, nes visos malkos, o ypač ąžuolinės turi nemažai dervų. Degant šlapioms malkoms, dervos kartu su suodžiais apkimba katilo sieneles ir ėsdina metalą, dėl to katilo tarnavimo laikas gali sutrumpėti kelis kartus. Taip pat teks dažnai valyti kaminą.

Paruoštas malkas sausoje, gerai vėdinamoje malkinėje galima be nuostolių laikyti labai ilgai: uosį, skroblą 3 – 4 metus, o kitas ir dar ilgiau, nes kietųjų lapuočių mediena atspari puviniams. Sausas uosines malkas kartais užpuola kinivarpos, kurios labai didelės žalos malkoms nepadaro, neskaitant to nepatogumo, kad malkose atsiranda kinivarpų susmulkintos medienos - medžio miltų, kurie byrėdami šiukšlina.

Beržas, juodalksnis, lazdynas

Beržinės malkos – vienos populiariausių malkų Lietuvoje. Taip pat labai mėgstamos ir juodalksnio, o nedidelėms molio ar koklinėms krosnims kūrenti ir lazdyno malkos. Beržo ir lazdyno malkos labai kaitrios, tiesa, lazdyno malkos būna gan plonos, o beržo tošis ir pati mediena turi daug dervų, todėl beržinės malkos turėtų būti kūrenamos tik gerai išdžiovintos. Juodalksnio malkos šių trūkumų neturi, bet jų kaloringumas šiek tiek mažesnis.

Įdomu: iš lazdyno pagamintą medžio anglį senovėje naudodavo dūminio parako gamybai.

Ir beržinės ir juodalksnio malkos labai gerai skyla, o lazdyno dažniausiai ir visai skaldyti neprireikia. Visos šios malkos suskaldytos greitai džiūsta, tačiau, kol nėra sausos, greit pūva, todėl net ir plonesnes reikėtų perskelti, kad jos greičiau džiūtų. Džiovinti reikėtų gerai vėdinant. Puviniui ardant medieną labai smarkiai mažėja malkų kaloringumas.

Ypač sunki ir tanki yra senų ruplėtų beržų priekelminės dalies mediena, o jei sunki, vadinasi ir kaitri. Tik viena bėda – šios beržo dalies kaladės sunkiai skyla. Mediena šioje vietoje būna plaušuota ir susisukusi.

Mažesnio kaloringumo lapuočių malkos

Baltalksnis (alksnis), drebulė, liepa, tuopa, ieva

Visos šios malkos dėl mažesnio kaloringumo priskiriamos III kaitrumo grupei, tačiau ir šios malkos yra gan populiarios, nes yra pigios, turi kitų gerų savybių. Šios malkos lengvai skaldomos, išdžiūvę yra lengvos nešioti, turi mažai dervų. Baltalksnio ir liepinės malkos yra neatsparios puvimui, todėl jas sandėliuoti reikia tik gerai vėdinamoje stoginėje. Išdžiovintos drebulinės malkos yra gan atsparios puviniui.

Jei malkinės stogas prakiuręs ir pro plyšį bėga lietaus vanduo, per vieną vasarą toje vietoje baltalksnio malkose gali įsiveisti puvinys. Šių malkų neverta laikyti ilgiau kaip du metus, nes vėliau sąveikaujant su ore esančia drėgme mažėja jų kaloringumas.

Drebulė yra kaminų valytoja. Vienas iš būdų kaip saugiai ir patikimai išdeginti susikaupusius suodžius ir dervas – sukūrenti pilną pakura sausų drebulinių malkų, esant pilnai krosnies traukai. Drebulinės malkos šį darbą atlieka geriausiai, geriau už pirktinius miltelius.

Malkų užsakymas

•    Malkas vežame sunkvežimiu po 30 m3 ertmetrių. Iškrauname Jums patogioje vietoje.
•    Užsakytas malkas atvežame per 3-5 darbo dienas po užsakymo patvirtinimo.
•    Atsiskaitoma atvežus prekes.