Išskiriami 3 pagrindiniai sektoriai:
Ypač daug medienos žaliavos reikia popieriaus produkcijos gamybai. Nuo medienos pramonės priklauso baldų pramonės būklė, vystymasis bei ateitis.
Lietuvos medienos pramonė
Lietuvos medienos pramonė yra viso miškų ūkio, medienos pramonės ir susijusių pramonės šakų komplekso dalis. Lietuvos medienos pramonė sukuria apie 2 proc. pramonės pridėtinės vertės ir 13 proc. visos pramonės derbo vietų. Eksportas sudaro 55 proc. parduodamos pramonės produkcijos.
Medienos žaliavos ir jų perdirbimo produktai daug metų buvo ir ateityje bus labai svarbi Lietuvos eksporto prekė.
Lietuva nedidelė šalis, turi tik 3,2 mln. gyventojų, užima 65,3 tūkst. km² teritorijos, kurios trečdalis yra miškai. Taip istoriškai susiklostė, kad skirtingai nuo kitų šalių, Lietuvos medienos rinkos dalyviais, beveik 100% , yra vieno ir to paties miškų sektoriaus (klasterio) įmonės. Šiam sektoriui priklauso miškininkystės ir trijų pramonės šakų (medienos, popieriaus ir baldų) įmonės. Vienos iš jų yra žaliavų bei medžiagų tiekėjai, organizuoja jų pasiūlą, kitos yra didžiausi jų pirkėjai ir naudotojai.
Medienos žaliavų ir medžiagų užsienio prekybos apyvarta yra, palyginti, maža. Svarbiausia medienos sektoriaus prekė dabar yra baldai, o importo - įvairi popieriaus produkcija. Medienos produkcijos gamyba ir jos užsienio prekyba yra pakankamai reikšminga Lietuvos ūkio dalis. Jo metinė apyvarta 2007-2008m. buvo pasiekusi 2,2 mlrd. EUR., čia buvo užimta 70 tūkst. dirbančiųjų. Medienos prekių dalis pramonės produkcijos gamyboje sudarė 10 procentų, o eksporte 11 procentų.
Ekonominė krizė į šį sektorių atėjo 2008 m. pabaigoje ir daugiausia jam pakenkė 2009 m. pirmoje pusėje. Vėliau gamybos ir eksporto kritimas stabilizavosi ir jau buvo matomos akivaizdžios jo atsigavimo tendencijos. 2009 m. sektoriaus apyvarta, lyginant su 2008 m. buvo sumažėjusi 25 proc., o 2010 m. vėl išaugo, nors prieš krize buvusio lygio 2010 m. dar nepasiekė. Be ekonominės krizės, neigiamą poveikį sektoriaus gamybinei veiklai turėjo 2010 m. per miškus praūžęs škvalas, išlaužęs ir išvertęs apie 900 tūkst. m³ medienos.
Prieš krizę buvusį apyvartos lygį 2010 m. pasiekė ir pralenkė tik popieriaus pramonė. Miškų sektoriaus vaidmuo Lietuvos ūkiui reikšmingas ne tik savo finansinės apyvartos dydžiu, dirbančiųjų ir veikiančių įmonių skaičiumi, bet ir dėl jau seniai susiklosčiusių medienos vidaus ir užsienio prekybos ryšių. Jis dabar pajėgus išauginti ir perdirbti respublikos ūkiui būtiną pramoninių medienos žaliavų kiekį, didelę dalį energetikai ir namų ūkiams būtino kuro, pilnai aprūpinti statybas visų rūšių medienos medžiagomis ir gaminiais, vidaus rinką baldais ir įvairia popieriaus produkcija, visas pramonės šakas ir žemės ūkį jiems būtina medine, kartonine, popierine tara, didelę dalį produkcijos dar ir sėkmingai eksportuoti.
Lietuva turi nuosavus medienos žaliavų išteklius ir pakankamai subalansuotą apvaliosios medienos rinką, gali toliau vystyti medienos pramonę ir jos prekių eksportą. Miškų plotai ir ten kaupiami medienos ištekliai dar didėja.
Gera, kol kas, yra ir struktūrinė medynų kaita: didėja brandžios medienos ir spygliuočių (pušies ir eglės) medynų dalis. Spygliuočių medynai dabar jau užima 56% visų miškų ploto. Tuo pat metu pažymėtina, kad kietųjų lapuočių (ąžuolo ir uosio) medynai Lietuvos miškuose sudaro palyginto mažą dalį (3proc.). Dabartinis medienos kirtimų dydis dar leidžia kaupti atsargas, planuoti tolimesnį didėjantį jų panaudojimą. 2010 m. valstybei priklausė 49 proc. miškų. Likusi dalis yra privatus ir privatizavimui (restitucijai) skirti miškai.
Dėl palyginti ilgai užsitęsusios privatizacijos (grąžinimo buvusiems savininkams) nepilnai panaudojamas šiam tikslui skirtas miškų rezervas (13 proc. viso miškų ploto). Blogai, kad privačius miškus dabar valdo net 245 tūkst. savininkų, dėl ko pernelyg mažas yra vienos valdos dydis. 2011 m.pradžioje 39 proc. privačių miškų sudarė valdos iki 1 ha dydžio, ir tik 28 proc. buvo didesnė negu 3 ha. Tikėtina, kad vidutinis valdos dydis čia dar mažės. Tačiau, nežiūrint ir tokios jų struktūros, privatus miškai, sudarę tik 32 proc. jų ploto 2010m. davė šalies ūkiui 50 proc. visos apvaliosios medienos pasiūlos.
Jau dvidešimt metų kaip laisvoji rinka, be jokių Vyriausybės pastangų artimai subalansavo apvaliosios medienos paklausą ir pasiūlą. Tikriau sakant, paklausos pusė prisitaikė ir toliau taikosi prie vietinių miško savininkų pasiūlos. Šis procesas ir toliau tęsiasi, tobulėja apimdamas tik vietos rinką. Taip yra pirmiausia dėl šaliai nepalankių medienos užsienio prekybos aplinkybių. Po nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.), Lietuva prarado daug šimtmečių buvusią didelę medienos žaliavų pasiūlą iš Rusijos, nutruko iš šios šalies per Lietuvą vykęs medienos žaliavų tranzitas į Vakarų Europą. Lietuvoje jaučiama ir palyginti didelė kaimyninių šalių (Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos), turinčių labiau išvystytą perdirbamąją pramonę, konkurencija skatinanti didinti apvaliosios medienos eksportą. Eksportuojamos medienos kainos dabar ženkliai didesnės už vietinėje rinkoje parduodamos medienos kainas ir jų skirtumas pastaraisiais metais dar didėja.
Medienos medžiagų, kaip ir žaliavų, rinka yra artimai subalansuota, su kasmet mažėjančia užsienio prekybos apyvarta. Sumažėjusi yra suminė medienos medžiagų gamyba ir sunaudojimas. Neabejotina, kad toks vyksmas yra dar nepasibaigiusios krizės pasekmė. Daugumos medienos medžiagų paklausa yra sumažėjusi dėl pastaraisias metais sumažėjusių investicijų ir statybų, kad iki 2007 m. buvo pastebima akivaizdi gamybos ir naudojimo augimo tendencija, kad panaši tendencija vystysis ir ateityje. Pažymėtina ir tai, kad geri yra ir atskirų medienos medžiagų naudojimo sudėties (struktūros)poslinkiai. Sparčiai didėja lakštinių medžiagų (drožlių ir plaušų plokštės, klijuotos faneros) dalis, mažėjant pjautinės medienos daliai. Antai pjautinei medienai 2006 m. teko 64 proc. o 2010 m. jau tik 46proc. viso medienos medžiagų naudojimo. Drožlių plokštės dalis per šį laika išaugo nuo 27 proc. iki 42 proc.
Iš prof.Antano Morkevičiaus parengtos Lietuvos medienos rinkos apžvalgos
lietuvių
rusų
anglų
